Nacionalinė mokslo programa “Lėtinės neinfekcinės ligos”

2012

Projekto reg. Nr.: LIG-12031

Projekto pavadinimas Alerginių ligų rizikos genetinių ir aplinkos veiksnių tyrimai Lietuvos naujagimių kohortoje

Projekto vadovas habil. dr. Rūta Dubakienė

Projekto trukmė 2012-2014m.m.

Skirta lėšų, tūkst. Lt : 692,00

Projekte „Alerginių ligų rizikos genetinių ir aplinkos veiksnių tyrimai Lietuvos naujagimių kohortoje“ (LIG-12031, vadovė R. Dubakienė, VU) numatoma nustatyti genetinius ir aplinkos veiksnius, galimai nulemiančius alerginių ligų formavimąsi bei sunkių ligos formų, tokių kaip bronchinė astma, riziką. Tyrimai atliekami Vilniaus miesto vaikų, gimusių 2006-2007 metais, kohortoje (n=1320). Ištirti 93 kohortos dalyviai (48 tiriamosios ir 45 kontrolinės grupės). Atlikus alergologinį odos dūrio mėginių testą, tiriamojoje grupėje rastas didžiausias įsijautrinimas beržo ir pelyno žiedadulkių bei namų dulkių erkių alergenui. Ląstelinių imunologinių žymenų CD14, CD289 ir IL-17 raiška tiriamojoje ir kontrolinėje grupėse statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Kadangi ištirta tik labai maža tiriamųjų grupė, išvados preliminarios. (.pdf)

 

2010

Projekto reg. Nr.: LIG-10002

Projekto pavadinimas Alerginių ligų formavimosi genetiniai ir molekuliniai mechanizmai Lietuvos naujagimių kohortoje

Projekto vadovas habil. dr. Rūta Dubakienė

Projekto trukmė 2010.08–2011.12 m.m.

Projektas „Alerginių ligų formavimosi genetiniai ir molekuliniai mechanizmai Lietuvos naujagimių kohortoje“ (Alergemol).
Projekto vykdytojas: Vilniaus universitetas
Projekto vadovė prof. R. Dubakienė
Projekte dalyvauja VU Biotechnologijos institutas (VU BTI)
VU BTI projekto dalies vadovė dr. A. Žvirblienė
Projekto vykdymo terminai: 2010.08.01–2011.12.31

Šiame projekte tiriama, kodėl dalis Lietuvos sergančiųjų maisto alergija vaikų vėliau suserga alergine sloga ir bronchine astma.

Tyrimai atliekami Lietuvos naujagimių kohortoje (n= 1558). Tai pirmoji Lietuvoje naujagimių kohorta, skirta alerginių ligų tyrimams. Ji sudaryta, vykdant ES 6 Bendrosios programos projektą „Europrevall“  www.europrevall.org). Lietuvos naujagimių kohorta įeina į 8 Europos šalių naujagimių kohortą (n=12 000).

Teikiamame projekte pirmą kartą Lietuvoje atliekami išsamūs genetinių, molekulinių ir aplinkos veiksnių, galimai nulemiančių alerginių ligų progresavimą, tyrimai. Tam tikslui apjungtos klinikinių alergologų, imunologų ir molekulinės biologijos specialistų pastangos. Tikimasi, kad įgyvendinus šį projektą bus gauti nauji duomenys apie alerginių ligų rizikos veiksnius, būdingus Lietuvos populiacijai, bei numatyti priemones ligos progresavimui išvengti.

Projekto perspektyva. Moksliniai tyrimai, siekiant nutraukti skirtingų alerginių ligų ryšį ir galimybę vienai ligai transformuotis į kitą, leistų sukurti šių ligų valdymo strategiją. Ankstyvas alerginių ligų atpažinimas ir prognozavimas padėtų sumažinti tokių sunkių lėtinių ligų, kaip astmos, vystymąsi, bei sumažinti išlaidas, kurios skiriamos šių ligų gydymui. Galutinis tikslas – moksliškai (genetinių, molekulinių bei aplinkos veiksnių tyrimais) pagrįstas alergiškų naujagimių Lietuvos registras.

Vykdant projektą, įgyvendinami šie uždaviniai: 
1. Lietuvos alergiškų naujagimių kohortoje (surinktoje dėl maisto alergijos) nustatyti ir atrinkti sergančiuosius alergine sloga ir bronchine astma, remiantis apklausos, klinikiniais ir funkciniais tyrimais.
2. Palyginti sensibilizacijos įvairiems alergenams pokyčius vaikams, sergantiems respiracinėmis alergozėmis, remiantis alergologiniais in vivo bei in vitro tyrimais.
3. Nustatyti maisto alergijos, patvirtintos provokaciniais oraliniais mėginiais, transformavimosi į alerginį rinitą ir bronchinę astmą, rizikos veiksnius.
4. Sergančiųjų alergine sloga ir bronchine astma grupėse ištirti genų, galimai sąlygojančių alerginių ligų vystymąsi.iki alerginio rinito ir bronchinės astmos, sekų polimorfizmą ir šių genetinių pokyčių sąsajas su ligos eiga.
5. Sergančiųjų alergine sloga ir bronchine astma grupėse ištirti ląstelinius imunologinius žymenis, galimai nulemiančius vaikų alerginių ligų transformavimąsi į alerginį rinitą ir bronchinę astmą, bei įvertinti šių žymenų reikšmę, prognozuojant ligos eigą.

Projekto rezultatai publikuoti straipsnyje:
R. Dubakiene, O. Rudzeviciene, I. Butiene, I. Sezaite, M. Petronyte, D. Vaicekauskaite, A. Zvirbliene. Studies on
early allergic sensitization in the Lithuanian birth cohort. The ScientificWorld J., 2012, doi:10.1100/2012/909524