Teismo medicina. Anatomijos profesorius S. L. Bizijas, skaitydamas anatomijos ir fiziologijos kursą, iliustravo jį lavonų skrodimais bei gvildeno medicinos problemas, susijusias su teismo medicina. Teismo medicinos kursas dar nebuvo skaitomas. Teismo mediciną 1806 m. pradėjo skaityti B. Borsukas (1758-1820), kuris pagrįstai yra laikomas teismo medicinos pradininku Vilniuje. 1808 m. buvo įsteigta Teismo medicinos katedra. J. A. Lobenveinas paskelbė daugiau 20 darbų. Jam mirus 1820-1824 m. teismo medicinos kursą skaitė V. Pelikanas. Paskutinis teismo medicinos dėstytojas universitete buvo J. Bergmanas (1780-1856), kuris teismo mediciną skaitė nuo 1826 m. iki Medicinos ir chirurgijos akademijos  uždarymo.

Po Antrojo pasaulinio karo 1944-1945 m. teismo mediciną dėstė ir laikinai ėjo katedros vedėjo pareigas vyr. dėstytojas S. Virkutis. 1946-1947 m. teismo mediciną dėstė ilgametis Medicinos fakulteto dekanas prof. S. Pavilonis (1919-1998). 1947 m. mažos Patologinės anatomijos ir Teismo medicinos katedros buvo sujungtos į vieną. Naujai katedrai vadovavo ir teismo mediciną iki 1959 m. dėstė doc. J. Rimšelis (1918-1959). 1959-1960 m. teismo mediciną dėstė Vilniaus universiteto auklėtinis  asistentas K. Ožiūnas. 1961-1987 m.teismo mediciną dėstė ir nuo 1977 m. Patologijos ir teismo medicinos katedrai vadovavo prof. J. Markulis (1913-1987). Nuo 1964 iki 2000 m. teismo mediciną Vilniaus universiteto Medicinos ir Teisės fakulteto studentams dėstė doc. J. Pleskačiauskas. Jo mokslinio darbo kryptis buvo vyrų nevaisingumas. Nuo 1988 m. teismo mediciną dėsto vyr. dėst. A. Jasulaitis (nuo 1996 m. doc.). 1993 m. jis Medicinos fakulteto taryboje sėkmingai apgynė medicinos daktaro disertaciją tema „Plaučių hipertenzijos formos, esant įgimtiems širdies tarpskilvelinės pertvaros defektams“. Doc. A. Jasulaičio mokslinio darbo kryptys – plaučių hipertenzija įgimtų širdies ydų atvejais, medicininė etika ir deontologija, yra paskelbęs darbų savižudybių klausimu. 1996 m. A. Jasulatis baigė Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos institutą ir įgijo žurnalisto specialybę. Jis yra Rašytojų sąjungos narys, išleidęs poezijos knygelių. Kvalifikaciją tobulino Vroslavo medicinos universiteto Teismo medicinos katedroje.

1990-2005 m pagrindinis dėmesys buvo skirtas teismo medicinos specialybės kadrų rengimui, kadangi susidarė akivaizdus šios specialybės gydytojų stygius. 1993 m. įsteigta  dvejų metų teismo medicinos specialybės rezidentūra, kurios vadovas buvo prof. A. Garmus (dirbo nuo 1993 09 01 iki 2001 06 30). Nuo 2001 m. iki šiol rezidentų vadovu dirba doc. A. Jasulaitis.

2003 m. įsteigta ketverių metų teismo medicinos specialybės rezidentūra, pareikalavusi naujų mokymo programų, taip pat kvalifikuotų specialistų – rezidentų vadovų. Rezidentų vadovais taip pat dirbo doc. A. Cėpla (nuo 2003 10 01 iki 2005 08 30) ir dr. A. Zakaras (nuo 2001 10 01 iki 2005 08 30). Remiantis nauja programa, vadovais pakviesti gydytojai patologai A. Rimkevičius ir M.Černiauskaitė, gydytojas toksikologas R. Purvaneckas, gydytojas traumatologas B. Vaitekonis, gydytoja neurologė R. Kaladytė.

Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą, iškilo būtinybė atnaujinti mokymo programas –  priderinti jas prie Europos Sąjungoje galiojančių standartų, kad įgyta kvalifikacija būtų pripažinta ir kitose Europos Sąjungos šalyse.

2003 06 01 – 2004 12 31 dalyvauta bendrame tarptautiniame mobilumo projekte“Teismo medicinos rezidentūros programos tobulinimas“ kartu su Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos institutu, Miunsterio universiteto  Teismo medicinos institutu ir Vroslavo medicinos akademijos Teismo medicinos institutu. Įgyta patirtis panaudota rengiant ketverių metų teismo medicinos specialybės rezidentūros programą remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir Lietuvos studijų kokybės vertinimo centro pateiktais metodiniais nurodymais.

Teismo medikai yra išleidę šias mokomąsias priemones studentams: J. Pleskačiauskas, A. Jasulaitis. „Bendroji tanatologija“. Vilnius, 1992; A. Jasulaitis: „Medicininė etika ir deontologija“. Vilnius, 1996 m.