Bendrosios patologijos raidą Vilniaus universitete galima suskirstyti į šiuos etapus:

• Vyriausiosios Lietuvos mokyklos Collegium medicum etapas (1781-1784) – bendroji patologija buvo dėstoma kartu su kitomis disciplinomis. Nuo pirmųjų mokyklos egzistavimo metų prof. S. L. Bizijas (S. L. Bizio) (1720-1797) dėstė medicinos teorijos ir anatomijos kursus. Medicinos teoriją sudarė fiziologijos, patologijos ir vidaus ligų elementai.
• Nuo atskiro bendrosios patologijos kurso iki Bendrosios patologijos katedros įkūrimo (1784-1804). 1784 m. Collegium medicum buvo pradėtas dėstyti naujas bendrosios patologijos kursas. Jį skaityti iš Vienos buvo pakviestas prof. J. Langmajeris. Paskaitose jis rėmėsi olandų patologo H. Begavo (H. Boerhaave, 1663-1738) mokyklos sistemintomis žiniomis. Bendrąją patologiją dėstė iki 1799 m.
• Nuo patologijos katedros įkūrimo iki Medicinos ir chirurgijos akademijos uždarymo (1804-1842). Nuo 1771 m. iki mirties 1824 m. bendrąją patologiją dėstė prof. A. Bekiu (A. Becu) (1771-1824) . Šiuo laikotarpiu bendrosios patologijos kursas, kaip ir to meto patologijos mokslas, nebuvo aukšto lygio, jame buvo aptariami ligas sukeliantys išorinės aplinkos veiksniai (aplinkos temperatūra, drėgmė, oro užterštumas, maitinimosi, hipodinamijos reikšmė), ligų klasifikacijos, eiga, komplikacijos. Po A. Bekiu mirties nuo 1825 iki 1842 m. bendrąją patologiją dėstė prof. A. Abichtas. 1831 m. jis parašė pirmąjį bendrosios patologijos vadovėlį Praelectionum pathologiae generalis libri duo.
• Stepono Batoro universiteto bendrosios patologijos raidos etapas (1919-1939). 1922 m. Stepono Batoro universiteto Medicinos fakultete buvo įkurta Bendrosios patologijos katedra, kuriai pradžioje vadovavo prof S. Tšebinskis, vėliau – S. Šilingas-Siengalevičius, o nuo 1930 iki 1939 m. – žymus onkologas, plačių mokslinių interesų žmogus ir talentingas organizatorius prof. K. Pelčaras (1894-1943) .
• Bendrosios patologijos raida po Antrojo pasaulinio karo iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo (1944-1990). 1944 m. spalio 9 d. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto tarybos posėdyje buvo įsteigtos penkios katedros, tarp kurių buvo ir Patologijos katedra, kurioje buvo dėstomos patologinės fiziologijos ir patologinės anatomijos disciplinos. Jai vadovauti buvo paskirtas vyr. dėst. J. Rimšelis (1918-1959). 1945 m. Patologijos katedra pavadinama Patologinės fiziologijos katedra ir jai vadovauti paskiriamas buvęs  Krasnojarsko medicinos instituto Patofiziologijos katedros vedėjas doc. B. Penkauskas (1907-1doc. V. Iljinas (1908-1956). Nuo 1953 iki 1967 m. veikė Fiziologijos ir patologinės anatomijos katedra, kurioje buvo dėstomi biochemijos, fiziologijos, patologinės fiziologijos ir patologinės anatomijos, o nuo 1966 m. – ir teismo medicinos kursai. 1953-1960 m. šiai katedrai  vadovavo doc.B.Penkauskas, 1960-1961 m. – vyr. dėst. fiziologas J. Jurša, 1961-1965 m. – vyr. dėst. patofiziologas J. V. Gutauskas, 1965-1967 m. – patofiziologas onkologas doc. S. Keblas. Nuo 1967 iki 1980 m. Medicinos fakultete veikė Patologinės fiziologijos ir patologinės anatomijos katedra, joje buvo  dėstomas ir teismo medicinos kursas; dešimtį metų (iki 1977 m.) katedrai vadovavo doc. S. Keblas, 1977-1987 m. – teismo medikas prof. J. Markulis. (1913-1987). Nuo 1969 m. į katedrą dirbti  vyr.dėstytoju ateina patofiziologas R. Kazakevičius (nuo 1980 m. doc.). Nuo 1980 m. patologinės fiziologijos, patologinės anatomijos ir teismo medicinos kursai dėstomi Patologijos ir teismo medicinos katedroje.
• Bendrosios patologijos raida nuo 1990 iki 2005 m. 1987-2002 m. Patologijos ir teismo medicinos katedrai vadovavo patofiziologas doc. R. Kazakevičius.. 1991 m. katedroje buvo pradėtas dėstyti imunologijos kursas. Pirmoji jį skaitė vyr. dėstytoja N. Janulevičiūtė (nuo 1994 m. doc.). Nuo 2002 m. prie katedros buvo priskirtas farmakologijos kursas ir ji pavadinta Patologijos, teismo medicinos ir farmakologijos katedra. Jai iki mirties 2004 m. vadovavo patofiziologas doc. V. S. Ročka (1944-2004). Nuo 2004 m.Patologijos, teismo medicinos ir farmakologijos katedrai vėl vadovauja patofiziologas doc. R. Kazakevičius. Nuo 2003 m. patofiziologiją dėsto doc. V. Grabauskienė ir asist. B. Ročkaitė. Nuo 2006 m. katedrai iki šiol vadovauja prof. dr. V. Grabauskienė. Profesore tapo 2010 m. Tais pačiais metais profesoriumi tapo ir Dainius Characiejus  2009 metais atėjęs  dirbti į patologinės fiziologijos kursą  docento pareigoms. Taip pat  į patologinės fiziologijos kursą įsiliejo nemažas būrys jaunų dėstytojų. Tai asistentai: D. Daunoravičius, T. Baltrūnas, V. Baltrūnienė, A. Drąsutienė, M. Klimovskij. Patofiziologija yra tarpinė disciplina tarp teorinių medicinos disciplinų – fiziologijos, biochemijos ir klinikinių – vidaus ligų, neuropatologijos ir kt. Todėl ją dėstant, be patofiziologinių teorinių mechanizmų, svarbu išryškinti klinikinę jų reikšmę. Tam beveik visoms patofiziologijos kurso temoms yra paruošti klinikiniai-patofiziologiniai uždaviniai, kuriuos studentai sprendžia pratybų metu. Tai padeda ugdyti studentų klinikinį patofiziologinį mąstymą. Klinikinė patofiziologijos kryptis sustiprėjo į katedrą atėjus dirbti kardiologijos klinikos doc. V. Grabauskienei.
 Patofiziologija yra pamatinė medicinos disciplina, remiantis šiuolaikinės medicinos laimėjimais jos apimtis yra labai didelė, todėl jos studijos turi vykti ištisus du semestrus. Tam yra nuolat kontroliuojamos studentų žinios, parengta programuota visų patofiziologijos temų žinių kontrolė, klinikinės situacinės užduotys. 
R. Kazakevičiaus mokslinio darbo kryptys – autoimuninio proceso patogenezė, parazitinių ligų imuniniai mechanizmai, parazitozių seroepidemiologija, uždegimo patogenezė, oksidacinio streso reikšmė patologijoje, patologinė istorija. Doc. V.S.Ročkos mokslo darbai buvo skirti parazitozių seroepidemiologijai, uždegimo ir apoptozės proceso patogenezei. Doc. V. Grabauskienės mokslinio darbo kryptys – echokardiografija, kairiojo širdies skilvelio funkcijos pokyčiai, širdies nepakankamumas ir jo gydymas.

Imunologijos kursas.  Imunologijos kursas katedroje buvo pradėtas dėstyti nuo 1991-1992 m.m. rudens semestro. Pradžioje jis buvo skaitomas tik medicinos specialybės studentams, nuo 1997 m. – odontologijos, nuo 2003 m. – visuomenės sveikatos specialybių studentams, o nuo 2000 m. – medicinos biologijos specialybės magistrantams. Imunologijos paskaitas visų specialybių studentams skaito ir praktikos darbus veda doc. Nijolė Marija Janulevičiūtė. Ji tobulino kvalifikaciją tarptautinėse imunologų mokyklose 1999 m. Rygoje, 2001 m. Tartu. Doc. N. Janulevičiūtės mokslinio darbo kryptys – neonatalinio laikotarpio imunologija, parazitozių seroepidemiologija, oksidacinio streso reikšmė patologijoje.

Patologinė anatomija. Patologinės anatomijos  fragmentus į patologijos, kaip  dalyko, sudėtį Medicinos fakultete pirmasis įtraukė ir pradėjo dėstyti S. L. Bizijas. Vėliau patologinė anatomija J. Langmajerio, A. Bekiu buvo dėstoma bendrosios patologijos kurse. 1799 m. nuo bendrosios patologijos kurso atskirta specialioji patologija, kurią vėliau dėstė terapeutai profesoriai D. O. Konoras, F.Špicnagelis, J. P. Frankas, J. Frankas, V. Herberskis ir F. Rinkevičius. Klinikinės  patologijos pradininku laikytinas žymus klinicistas J. P. Frankas (tėvas), kurio klinikoje 1805 m. buvo pradėta skrosti.

Sisteminti patologinius procesus daug padėjo patologinių-anatominių preparatų muziejus, kurį įkūrė iš Paryžiaus pakviestas J. Briotė (J.Briotet). Bendrąją patologinę anatomiją daug metų (1787-1820) dėstė J. A. Lobenveinas (1758-1820,  kurio vadovaujamas muziejus labai išsiplėtė. Nuo 1824 iki 1840 m. anatomiją ir bendrąją patologiją dėstė ir prozektoriumi dirbo A. Belkevičius  (1798-1840). Medicinos ir chirurgijos akademijos laikotarpiu (1832-1842) patologinė anatomija tapo savarankiška disciplina. Pirmuoju patologinės anatomijos dėstytoju  paskiriamas gabus ir visapusiškai išsilavinęs patologas  L. Sevrukas. 1840 m. jis pakviečiamas į Maskvos universitetą dėstyti patologinės anatomijos.

Po Antrojo pasaulinio karo nuo 1944 m. Medicinos fakulteto Patologinės anatomijos katedrai, vėliau kursui vadovavo J. Rimšelis (1918-1959). 1945 m. į katedrą atėjo dirbti doc. A. Žygas (1917-1995), kuris nuo 1959 m. ilgą laiką  vadovavo patologinės anatomijos kursui , o  patologinę anatomiją Medicinos fakultete dėstė  beveik 50 metų. Nuo 1962 iki 1982 m. patologinę anatomiją dėstė doc. B. Jurevičius. Nuo 1983 m.katedroje vyr.dėstytoja dirba D. Vaitkienė  (nuo 1989 doc.). Nuo 1980 m. iki 1997 m. patologinės anatomijos kursui vadovavo  prof. R. Ptašekas, kurio vadovavimo laikotarpiu buvo labai atnaujintas, papildytas ir restauruotas patologinių-anatominių preparatų muziejus. Nuo 1992 m. lektoriumi dirba A. Laurinavičius (nuo 2003 m. docentas, nuo 2007 m. – profesorius). Nuo 1993 m. A. Laurinavičius taip pat vadovauja Valstybiniam patologijos centrui. Jis nuo 1997 m. pradėjo vadovauti patologinės anatomijos kursui. Patologinė anatomija yra dėstoma medicinos, visuomenės sveikatos, odontologijos (nuo 1997 m.), slaugos (nuo (1997 m.), kineziterapijos (nuo 2002 m.), ergoterapijos (2003 m.) specialybių studentams bei medicinos biologijos specialybės magistrantams (nuo 2000 m.).

Patologinės anatomijos dėstytojai

Pirmuoju patologinės anatomijos dėstytoju Senajame Vilniaus Universitete laikytinas S. L. Bizio, kuris šią discipliną dėstė 1781-1786 m.m. 1770 m. jis aprašė pirmąjį lavono skrodimą. Po jo patologinę anatomiją dėstė J. Briotet, J. Liobenveinas. Patologinę anatomiją kaip savarankišką discipliną 1834 m. pradėjo dėstyti L.Siaurukas. Patologinės anatomijos raidai didelės reikšmės turėjo J. Frankas, kuris įvedė būtiną klinikoje mirties patanatominį skrodimą. Pokario metais patologinę anatomiją dėstė J. Rimšelis, A. Žygas, B. Jurevičius, R. Ptašekas. Pastaruoju metu ją dėsto A. Laurinavičius (kartu ir Lietuvos Patologijos Centro direktorius), D. Vaitkienė, U. Mickys, A. Barakauskienė, E. Žurauskas.

Prof. Arvydas Laurinavičius skaito patologinės anatomijos paskaitas III kurso medicinos ir visuomenės sveikatos specialybių studentams bei medicinos biologijos specialybės magistrantams, taip pat jiems veda praktikos darbus. 1992 m. baigė aspirantūros studijas Maskvos medicinos akademijoje ir apgynė daktaro disertaciją tema „Inkstų ligų kintamumas 3442 inkstų biopsinių tyrimų analizės duomenimis“. Nuo 1992 m. katedroje dirba lektoriumi ( nuo 2003 m. doc), (nuo 2009 m. prof.), nuo1993 m. taip pat vadovauja Valstybiniam patologijos centrui. Nuo 1997 m. pradėjo vadovauti patologinės anatomijos kursui, buvo atnaujinta šio kurso programa ir mokomoji medžiaga, įdiegtas klinikinių atvejų analize pagrįstas dėstymo metodas ir testavimo sistema.

Valstybinis patologijos centras yra Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Patologijos, teismo medicinos ir farmakologijos katedros patologinės anatomijos kurso ikidiplominių ir podiplominių studijų mokymo bazė.

Prof. A. Laurinavičius 1994-1995 m. pusę metų stažavo JAV Ilinojaus universiteto ir Harvardo universiteto ligoninėse. Laimėjęs Tarptautinės nefrologų draugijos stipendiją, 1996-1997 m. baigė inkstų patologijos stažuotę Harvardo universiteto ligoninėje. Pagrindinės mokslinio darbo kryptys – inkstų patologijos tyrimai: glomerulopatijų ir glomerulonefritų dažnis bei klinikos ir patologijos koreliacijos, kolapsinės glomerulopatijos klinikos bei etiologijos sąsajos ir prognostiniai žymenys, inkstų  transplantuotų patologijos vertinimo kriterijai.

Prof. R. Ptašekas nuo 1980 iki 2001 m. dėstė patologinę anatomiją (1980-1997 m. patologinės anatomijos kurso vadovas) III kurso medicinos, pediatrijos, visuomenės sveikatos bei  II-III kurso slaugos specialybių studentams. Parengė (su doc. A. Žygu) bendrosios ir specialiosios patologinės anatomijos makropreparatų, mikropreparatų ir elektronogramų mokomųjų priemonių, įdiegė kompiuterinę studentų žinių kontrolę. Pastarųjų metų mokslinio darbo kryptys – aplinkos veiksnių sukeliamos patologijos matematinis įvertinimas, žmogaus ligų tanatogeneziniai sindromai, patologijos istorija

Lietuvoje. Prof. R. Ptašeko mokslinė, pedagoginė ir visuomeninė veikla yra apibendrinta 80 metų jubiliejui išleistoje knygelėje.

Doc. D. Vaitkienė skaito patologinės anatomijos paskaitas visų Medicinos fakulteto II-III kurso specialybių studentams, veda praktikos darbus III kurso medicinos ir II kurso odontologijos specialybių studentams. Tobulino kvalifikaciją ilgalaikėse mokslo pedagoginėse stažuotėse: 1996 m. pagal Vokietijos ir Baltijos gydytojų asociacijos programą Berlyno Humboldto universitete, 1997 m. pagal ES TEMPUS PHARE programos laimėtą kontraktą – Berlyno ir Bonos universitetuose, 2002 m. pagal Vokietijos akademijos programą (AAD) – Berlyno Charite R.Virchovo patologijos institute. Mokslinio darbo kryptis – reumatologija. 2002 m. gavo išradimo patentą už pelkinės vingiorykštės preparato gamybos būdą.

Doc. Aušrinė Barakauskienė 1994 m. baigė patologijos rezidentūrą. Nuo 1997 m. katedroje dirbo asistente.  2001 m. apgynė daktaro disertaciją tema „Uždegiminės ir neoplazinės skrandžio patologijos sąsaja Helicobacter pylori infekcija“ Nuo 2003 m. lektorė. Nuo 2008 m. docentė. Skaito patologinės anatomijos paskaitas kineziterapijos, ergoterapijos ir slaugos specialybių studentams, medicinos specialybės studentams veda praktikos darbus. Skaito paskaitas ir veda pratybas gydytojų tobulinimosi kursuose. Nuo 1992 m. taip pat dirba gydytoja patologe. Valstybiniame patologijos centre, nuo 2004 – direktoriaus pavaduotoja medicinai. 1993-1994 m. stažavosi Northwesterno universiteto ligoninės patologijos skyriuje ir M. Rees‘s ligoninės patologijos skyriuje. Tobulinosi Bergmannsheilo klinikose (Bochum, Vokietija), universitetinės Liuveno ligoninės patologijos skyriuje  (Leuven, Belgija). Mokslinio darbo kryptys – virškinimo trakto ir kepenų patologijos tyrimai: Heliobacter pylori reikšmė skrandžio patologijai, lėtinių virusinių hepatitų ir patologijos koreliacijos uždegimo sukeltos žarnyno ligos.

Asistentas Ugnius Mickys nuo 1996 m. skaito patologinės anatomijos paskaitas II-III kurso slaugos ergoterapijos, kineziterapijos specialybių studentams, veda praktikos darbus medicinos,  kineziterapijos, ergoterapijos, slaugos specialybių studentams bei medicinos biologijos specialybės magistrantams. Kuruoja ir organizuoja Vilniaus universiteto patologų tobulinimosi kursus gydytojams patologams.

Doc. (2011 m.) Edvardas Žurauskas katedroje dirba nuo 1997 m., veda praktikos darbus III kurso medicinos, visuomenės sveikatos specialybių , II kurso odontologijos bei II-III kurso slaugos ir kineziterapijos specialybių studentams. 1996 m. stažavo Norvegijoje, Oslo ligoninės Patologijos skyriuje tobulinosi įgimtų širdies ydų morfologijos, pleksogeninės plaučių arteriopatijos morfologinio įvertinimo ir širdies transplantato atmetimo reakcijos histologinio įvertinimo klausimais.

Dėstant patologinės anatomijos kursą dar talkina asistentai R. Meškauskas (nuo 1996 m.), D. Petroška (nuo 2001 m.), D. Dasevičius (2008 m.).

Patologinės anatomijos dėstytojai yra šių vadovėlių studentams bendraautoriai: „Patologinė anatomija“ (red.E.Stalioraitytė). Kaunas, 2001, „Inkstų ligos“,Vilnius, 2003m. Patologai anatomai yra išleidę šias mokomąsias priemones studentams: R. Ptašekas, A. Žygas, D. Vaitkienė. „Medicininės patologijos problemos“. Vilnius, 1992. 136 p.; R. Ptašekas, D. Vaitkienė, A. Žygas „Kompiuterio  panaudojimas patologinei anatomijai mokyti“. Vilnius, 1995. 164 p.: D. Vaitkienė, V. Griciūnienė „Burnos patologija“. Vilnius, 2003. 38 p.; R. Ptašekas, S. Dapkūnas, D. Stoškuvienė, P. Žlabys. „Medicinos dalykų mokymasis kompiuteriu:. Vilnius, 2003,151 p.

Patologinės anatomijos dėstytojai yra šių monografijų bendraautoriai: A.Venckauskas, R. Ptašekas. „Akušerijos ir perinatologijos klinikinė patologija“. Vilnius, 1991. 120 p.; R. Ptašekas, I. Narkevičiūtė. „Vaikų infekcinių ligų klinikinė patologija“. Vilnius, 1992.168 p.; R. Ptašekas, A. Venckauskas. „Moters ligų klinikinė patologija“. Vilnius, 1997. 448 p.; R. Ptašekas. „Žmogaus ligų tanatogeneziniai sindromai“. Vilnius, 1998. 132 p.; R. Ptašekas. „Aplinkos veiksnių sąlygota didmiesčio patologija“. Vilnius, 1999.106 p.; R. Ptašekas, A. Andriušis, A. Žygas. „Vilniaus universiteto patologijos muziejus“. Vilnius, 1999. 372 p.;R. Ptašekas, M. Ptašekas „Švinas. Toksikogenezė, jos tyrimai“. Vilnius, 2002. 442 p.